- zvėliuoti
- zvėliúoti, -iúoja, -iãvo Žv; Kos109, I, M.Unt žr. zvėguoti 2: Mylėjo kalbą jie savo, nekraipė jos, nezvėliavo rš. | Visa knyga vokiškai zvėliuota nuo galo lig krašto rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
zvėliuoti
Look at other dictionaries:
žveliuoti — žveliuoti, iuoja, iãvo intr. KŽ guduoti, šveliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
zvėguoti — zvėguoti, uoja, ãvo 1. KŽ, Skr žr. zvėgoti 1: Nezvėguok ti ką išgirsti, nesakyk J. 2. intr. kreipti kalbą: Zvėliuoti arba zvėguoti, kad kas kreiptai šneka; varniškiai sako, jog patumšiškiai biškį zvėguo[ja] Kos109. zvėguoti; išzvėguoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
